Aistė Baliunytė "Lietuvos talentai 2010" laidoje
-Koks tavo vardas? ...
-Aistė.
-Aistė?
-Taip.
-Kiek tau metų?
-Septyniolika.
-Ir net nereikia klausti ką jūs veikiate savo gyvenime, mokotės ir be jokios abejonės kokį dešimt metų praėjo ...
-Dvylika.
-Dvylika?
-Taip.
-Uch. Nuo penkerių metų?
-Šešių.
-Na, greit aštuoniolika.
-Kažkaip man sunkiai dėliojasi mintyse , kad jūs atėjote šešių metukų pas savo tėtį į virtuvę ir sakote: tėte, aš labai noriu groti arfa ar buvot priversta tai daryti?
-Na ne, mama groja arfa tai nusprendė kad ir aš pabandyčiau.
-Ir jums patinka?
-Taip. Dėl to ir mokausi ...
-Bet gi yra gausybė įdomių dalykų gyvenime nuo kompiuterio iki nueiti į kiną, jums patinka sėdėti ir kankintis prie to 'harpo'?
-Jeigu groji..., tai dar nereiškia kad negali nueiti į kiną ir sėdėti prie kompiuterio.
-Aš įsivaizduoju, jeigu jūs norite būti labai gera (o jūs pati labai norite būti muzikante), tai turite praleisti velniškai daug laiko prie to instrumento.
-Stengiuosi praleisti. ...
-Gerai. Ar jūs jau turite pasiekimų kokių nors?
-Taip....tarptautinių.
-Konkursų laureatė?
-Mh, pirmų vietų laimėtoja ... ir įrašiau kompaktą savo solinį Japonijoj.
-Kur?
-Japonijoj.
-Japonijoj įrašėt savo solinį kompaktą?
-Taip.
-Kuris parduotas milijoniniu tiražu.
-Taip, bet ne Lietuvoj.
-Tai reiškia, čia kaip būna, kad savam kieme pranašas nebūsi, o japonai jums lenkiasi iki žemės.
-Panašiai. Žurnaluose rašo.
-Apie jus rašo? Žurnaluose? Va, prieš mus, galima sakyt, yra talentas, kurį japonai nuvertino
(2:02)