Paulius Širvys - Aš- beržas

Ne daina, o sielos kalba. Paulius Širvys - Aš - beržas. Į Širvio laidotuves atėjo gausus garsių poetų ir baruos dienas leidžiančių draugų burys. Keista. Menas kurti yra dovana ir Širvys ją turėjo. Ar meniškumą galimą išugdyti? Manau, kad ne. Paulius Širvys gebėjo pasakyti daugiau nei, kad galime daugelis iš mūsų, kurie, rodos, gyvenam turtingesnį, "blaivų" gyvenimą. Bet ar tikrai? Ar tikrai esame tokie sąmojingi ir nuovokūs kokiais manome esą... Pačios gražiausios eilės: Aš - beržas. Lietuviškas beržas, Išbridęs Iš pievų nakties, Sustojau Ant mūšių Didžiausiojo kelio Su plieno dalgiu Ant peties. Ir audrą, Ir giedrą, Ir viską praūžęs - Girdžiu aš Tyliais vakarais, Kaip skleidžiasi Naktys Žalioj mėnesienoj Baltųjų aušrų Pumpurais. Purienos - Kaip taurės Auksinės Sudužę - Nukrito Po kojom Iš mano širdies. Aš, viską praūžęs, Rūkais užsirūkęs, Geriu Žalią vyną Nakties. Geriu Žalią tylą, Geriu Žalią šilą. Geriu Ir apsvaigęs Einu. Negaila Man aukso. Negaila sidabro. Tik tų Praūžtųjų dienų.. Bet... Ne viskas Išgerta. Ne viskas Pragerta. Aš didelius Lobius valdau. Turiu Savo džiaugsmą. Turiu Savo skausmą. Ateik, - Dovanosiu ir tau. Netinka Tau auksas. Netinka Sidabras. Nei žodžiai, Saldumo pilni. Netikras Čia auksas. Netikras Sidabras. Ir deimantai tie - Netikri. Bet skleisis Dar naktys Žalioj mėnesienoj Baltųjų aušrų Pumpurais... Ateik, - Apkabinsiu, Į širdį priimsiu, Papuošiu Žvaigždėtais Nakties auskarais. Praeisi Pro šalį, Kaip laimė Praeina, - Nekeiksiu Aš savo lemties - Aš - beržas. Lietuviškas beržas Su plieno Dalgiu Ant peties.