O. Lapinas. Aistra - kai vienas gelbėja, o kitas trokšta būti išgelbėtas

Pasak psichoterapeuto Olego Lapino, siužetas, kuomet princas gelbėja drakono pagrobtą princesę, yra amžinas nuolat atsiranda žmonių, kurių pašaukimas yra gelbėti. „Gyvendami ramų, ūkišką gyvenimą jie jaučiasi blogai. Tada jų horizonte atsiranda nelaiminga siela, kurią jie guodžią, šalia kurios jaučiasi galingi, stiprūs, ir jų gyvenime atsiranda druskos, sako psichoterapeutas. „Tokiems vyrams gerai, kol partnerė yra nelygi jiems. Todėl jie kartais nesąmoningai palaiko aukos būseną savo žmonos vaikiškumą, finansinį nesugebėjimą pasirūpinti savimi, pastebi O. Lapinas. Pasak jo, galimas ir atvirkštinis tokių santykių variantas, kuomet moteris palaiko vyrų silpnumą. Psichoterapeuto teigimu, labai daug porų pradeda savo santykius situacija, kai moteris yra „įkalinta tėvų namuose. Ji svajoja apie santuoką, kaip apie išsigelbėjimą. Tačiau jos jausmai gelbėtojui dažnai yra laikini vaikinas žavi ją tik tol, kol gelbėja. „Tuomet, kai ji būna išgelbėta, jos aistrų intensyvumas paprastai mažėja. Ji supranta, kad toliau jos niekas negelbės, sako O. Lapinas. Gelbėtojo ir aukos santykį O. Lapinas iliustruoja jaunuolio Antonio ir teisėjo įkalintos Joanos pavyzdžiu iš Svynio Todo istorijos.