Aukštaitiška ragų sutartinė | Lithuanian polyphonic folk music

Ragų sutartinė "Pagurių untytė" iš Pandėlio valsčiaus, Apasčios vienkiemio. The lads are blowing some of the oldest Lithuanian folk instruments - wooden horns (trumpets) which are used for playing multipart folk melodies and tunes called sutartinės. This particular melody is from Apasčia farmstead in Pandėlys parish (ethnographic region Aukštaitija). Lietuviai ir Latviai medinius trimitus dar vadinamus "ragais" pūsdavo naktigonėse medžioklėje, vestuvėse. Jie sukami iš beržo tošies ar alksnio žievės, į siaurajį galą įspraudžiant pūtiklį. Trimitai daromi ir iš medžio: uosio, drebulės, pušies ar lazdyno. Tam reikalui nuopjova perskeliama išilgai, išskobiamas vidus ir suglaudus abi dalis apsukama karklo vytelėmis. Trimitai būna iki 1,5 m ilgio. Rago ar trimito pūtimas vestuvėse siejasi su šio instrumento maginiu aukojimu vandens stichijai: kad čia nėra vien tik abstraktus išsireiškimas, įrodo archeologija - upėse ir ežeruose iš tikrųjų randama paaukotų daiktų, brangenybių, pinigų, o taip pat ir metalinių trimitų. Rokas, Gediminas, Lukas, Redas ir Jorūnas iš Kauno ansamblio "Ratilėlis" pučia Aukštaitiškus medinius ragus.